Cili ishte roli atdhetar i Rrustė Kabashit nė kryengritjen antiosmane.

Cili ishte roli atdhetar i Rrustė Kabashit nė kryengritjen antiosmane.
Nė kuadrin e 100 – vjetorit tė varjes, 18 gusht 1910.
Nga Xhemal Meēi.

“Burimi” i R. Siliqit, nė se mund tė merret si i tillė qė bėn fjalė pėr “8000” luftėtarė lumjanė, qė qenkan kthyer nė rrugė prej H.Rr. Kabashit, pėrdoret edhe prej historianit Shukri Rahimi i cili e shpjegon nė mėnyrėn e tij. H.Rr. Kabashi “shėrbej si vegėl nė duart e turqve”.

Prof. Skėnder Luarasi, duke i besuar R. Siliqit pėr autor serioz, i merr shkrimet e tia si tė mirėqena. Kėtyre “8000 luftėtarėve” prej Lume… Rrustem Kabashi (nė popull njihet me Rrustė, me shkurtim nga Rrustem – Rrustė) prej Prizreni, i gėnjyer prej turqve, u doli pėrpara dhe i ktheu… At qė s’e fitoi dot me trimėri Shefqet Turgut Pasha e shtriu nė dorė me tradhti”. Po kėtu del se, sė shumti Rr. Kabashi ishte “gėnjyer prej turqve” dhe se tradhtinė e ka kryer Sh. Turgut Pasha me mashtrimet e veta.
Prof. Zekiri Cana tregon njė zell edhe mė tė madh se ēdo prof. tjetėr “pėr tė vėrtetuar” tradhtinė qė paska kryer H.Rr. Kabashi, duke filluar, sipas tij: “takim me Valiun e Kosovės” nė Ferizaj, pastaj “pas thyerjes sė qėndresės shqiptare nė Kaēanik, shkon atje me trenin e parė” pa pritė tė dytin a tė tretin, “jo pėr t’u dhėnė zemėr luftėtarėve… por pėr tė kundėrtėn”. Pastaj, kthehet dhe u prika, bile “tok me udhėrrėfyesit serb… repartit tė pararojės turke rrugės sė shkurtėr” pėr “Prasak, lagje e fshatit Jezercė. Mbrapa vinte kolona kryesore e ushtrisė… Me tė arritur nė Duhėl, ai u nda nga ushtria dhe u nis fill pėr Suharekė”… ku “hasi forcat shqiptare, qė ishin drejtuar kah Carraleva… ua mbushi mendjen se kishte marrė fund lufta dhe kėso dore i bindi qė tė ndalonin nė vend…”.

Sa luftėtarė kishte?

Pas gjithė kėtyre “shėrbimeve” qė numėron prof. Zekiri Cana qė u paska kryer turqve, pse nuk u ka kryer edhe shėrbimin e fundit qė ia ka kėrkuar Ministri i Luftės: tė mos qėndronte njė mendje me krerėt e tjerė tė anės sė Prizrenit dhe tė pėrkrahte “REFORMĖN”. Pse veproi nė tė kundėrtėn dhe pėrkrahu krerėt, duke pranuar varjen nė vend tė tabelės “tradhtar”, qė me aq kujdes ia pėrgatiti prof. Z. Cana?! Por ky profesor i dhėnė pas arkivave serbe, edhe qėndrimin burrėror para Ministrit tė Luftės, para gjyqit ushtarak dhe para litarit tė vdekjes tragjike, e quan thjeshtė njė varje se “autoritetet turke dyshonin nė besnikėrinė e tij!” A ka logjik ky pohim?!

Le t’u kthehemi “8000” luftėtarėt pėr tė cilėt R. Siliqi thoshte se ishin lumjanė, prof. Z. Cana i quan me njė emėr tjetėr: “forcat shqiptare”. I quan me kėtė emėr, sepse tė dhėnat e R. Siliqit kishin filluar ta humbitnin besueshmėrinė.

E para, numri “prej Lume 8000 luftėtarėve” ėshtė shumėfishim. Prof. Shefqet Hoxha, njohės i mirė i Lumės thotė se “Luma nuk nxirrte jashtė krahinės sė vet mė shumė se 1000 luftėtarė”.

E dyta, Luma, kėta 1000 luftėtarė, i kishte dėrguar me kohė nė frontin e Carralevės. Ja si shprehet pėr kėtė fakt studiuesi Qemal Mato: “Shtegu i Jezercės mbahej prej lumjanėve”. Edhe burimet serbe tregojnė se dy javė para se tė sulmohej Carraleva, trimat lumjanė “po drejtohen kah Prizreni” pėr nė frontin e luftimeve.

E treta, studiuesi i mirėnjohur Shaban Braha, njohės i mirė i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare tė Kosovės, jep hollėsi tė tjera pėr frontin Pėrdrinė – Carralevė: “1000 trima ishin vendosur nė rajonet e Carralevės” prej “rajonit tė Rahovecit rreth 2000 luftėtarė u pėrkisnin rajoneve tė Kabashit, Budakovės e tė Suharekės. Mbi 500 trima ishin tė qytetit tė Prizrenit me sheh Hasanin”.

Kėto tė dhėna me rėndėsi tė veēantė pėr historinė shqiptare, nuk i pėrfshin nė monografinė e tij “Lėvizja…”. Me sa duket i mungojnė nė burimet serbe, ndaj tė cilave tregohet tepėr i zellshėm. Pėr ilustrim le tė t’u drejtohemi disa prej referencave qė pėrdor autori te “Lėvizja Kombėtare…”: AJ – Arkivi i Jugosllavisė vetėm nga f.46 – 160 pėrsėritet mbi 35 herė; DASSIP – Diplomatski Arkiv Saverznog Sekretarijata Inostranih Poslova nga f.23 – 162 mbi 70 herė. Nė vazhdim, AS24) – Arkiv Serbie disa herė etj.

Shfrytėzimi i kėtyre arkivave serbe tregon se prof. Z. Cana ishte nėn ndikimin e tyre, duke mbetur i njėanshėm, sepse askund nuk del tė ketė hulumtuar kujtesėn historike nė terren, duke filluar nga rrethinat e Pejės, Gjakovės, Mitrovicės, Drenicės, Prishtinės, Ferizaj, Gjilan, Kaēanik, Shtime, Suharekė e Prizren, ku edhe sot ėshtė ende e gjallė, pa le nė vitet ’60 – ’70, kur punonte pėr monografinė e tij “Lėvizja…”

Nė mungesė tė tij, ka tė tjerė si Destan Bajraktari, mbledhės i shquar i traditave tė vyera popullore, qė ka arrit tė mėsojė nė terren se “derisa kryengritėsit ishin pėrqendruar nė rajonin Carralevė – Jezercė, Rrustė Kabashi shkoi nė Kosovė (Fushė – Kosovė) tek Idriz Seferi qė tė bisedonte pėr fatin e mėtejshėm tė kryengritjes, me ē’rast u zu nė Ferizaj me dinakėri nga Turgut Pasha i cili e detyroi me dhunė t’i printe ushtrisė turke”.


          Monumenti ne pėrkujtim te patriotit 
                   Rrust Kabashi ne Prizren.

Por edhe pse i bėn njė farė vlerėsimi kėtij fakti, se “pa pėrjashtuar apriori mundėsinė qė kreu i Kabashit dhe njė ndėr organizatorėt t’i ketė shėrbyer ushtrisė turke njėmend me dhunė”; pėrsėri i kthehet idesė apo fiksimit se “ē’kėrkonte ai nė Ferizaj,… pėrse duhej tė takohej me kėtė tė fundit (I. Seferin), kur duhet tė qėndronte nė ballė tė luftės”. Duke e parė edhe vetė se kėto pyetje e hamendje nuk janė bindėse, nuk pėrbėjnė argument, atėherė hedh gurin tjetėr: “Materialet dokumentare qė kemi pasur nė dorė e shpjegojnė rastin e Rr. Kabashit fund e krye”. Ku janė se? Pse nuk i jep fundja si referencė? Duket se si tė tillė ka parasysh ēka ka shkruar mė sipėr, sepse edhe “Ditari i konsullit tė Serbisė nė Shkup – J. Jovanoviqit” nuk jep sa kėrkon prof. Z. Cana. Nė kėtė “Ditar…” thuhet vetėm kaq: “. IV…. Valiu u takua me Turgut Pashėn nė Kaēanik. (Stop) Haxhi Rrusta u nis pėr Ferizoviq. (Stop)”. Kaq.
Pasqyrimi i kėtyre ngjarjeve nė librat historik 
Si pėrfundim, “Materialet dokumentare” nė dosje dhe “argumentat” qė i pamė, janė hamendje, janė tė dyshimta. Detyrohem ta shpreh kėtė edhe pse kam pasi respekt pėr kėtė profesor, tė cilin e kam takuar disa herė nė fillim tė viteve 2000.
Le t’i shohim me radhė botimet akademike tė kėtij instituti: “Historia e Shqipėrisė”, 1965 dhe 1984, apo “Historia e Popullit Shqiptar”, siē u quajt botimi i fundit 2002.

I. Nė botimin “Historia e Shqipėrisė” II/1965, “Kryengritja e Kosovės e vitit 1910” pasqyrohet nė 5 faqe. Ajo qė ka rėndėsi pėr ēėshtjen e H. Rr. Kabashit, qė diskutojmė, del se nuk ėshtė marrė nė vlerėsim (konsideratė) “burimi” me autor R. Siliqin, lidhur me ndalimin dhe kthimin pas, qė u paska bėrė H. Rr. Kabashi tė “8000 luftėtarėve” lumjanė tė cilėt qenė nisė nė ndihmė tė forcave tė Isa Boletinit,

Mosvlerėsimi i “burimit” tė R. Siliqit, del nga fakti se sado qė botimi i librit tė tij ėshtė pėrfshirė nė “Literatura historiografike” te “Historia sė Shqipėrisė” (1965) nė konkluzione ėshtė mėnjanuar si jo i saktė. Kjo ka ardhur si logjikė e faktit sė mė 1910, si edhe mė 1911 ky autor ishte nė Podgoricė dhe jo nė Kosovė ku zhvillohej kryengritja, ku faktet mund tė merreshin mė tė sakta. Kur u krijua Komiteti i Podgoricės nė Mal tė Zi pėr organizimin dhe drejtimin e kryengritjes sė pranverės sė vitit 1911, ky komitet “u ndihmua edhe nga atdhetarėt qė ndodheshin nė Mal tė Zi, si Risto Siliqi etj”, kurse “Nikollė Ivanaj, Hilė Mosi, Luigj Gurakuqi etj. shkuan mė pas nė Podgoricė”. Prej kėtej del qart sė “burimet” e R. Siliqit janė hartuar sipas relacioneve tė konsujve malazezė, dėrguar prej Shkodėr, Prizreni etj. 

Ndryshe ndodh me botimin “Historia e Shqipėrisė”, 1984. Nė analizėn qė u bėhet shkaqeve tė dėshtimit tė kryengritjes sė vitit 1910, ndėr tė tjera shėnohet: “Njė rol veēanėrisht negativ luajtėn krerėt e lėkundshėm tė Lėvizjes, tė cilėt ose i braktisėn kryengrirėsit nė ēastet mė tė vėshtira tė Luftės, si Shaban Binaku e Sulejman Batusha, ose bashkėpunuan ngushtė me komandėn xhonturke si Rrustem Kabashi”.(4) (Nė popull pėr shkurt ėshtė quajt Rrustė e jo Rrustem).

Ky motivim u ėshtė bėrė kėshtu kėtyre krerėve, sepse prej kohėsh nė Institutin e Historisė, Tiranė, ishin tė pranishėm botimet e studiuesit z. Cana, siē na bėhet e ditur te “Literatura historiografike”.(5) Kėshtu, duke qenė tė ndikuar prej z. Canės dhe, duke i besuar botimit tė monografisė “Lėvizja” autorėt e tekstit “Historia e Shqipėrisė”, 1984, arritėn nė pėrfundimin e mėsipėrm se Rr. Kabashi paska bashkėpunuar “ngushtė me komandėn xhonturke”.

Megjithėkėtė, ėshtė pėr t’u theksuar fakti, se autorėt e botimit tė mėsipėrm (Hist. e Shqip. 1984) Sh. Binakun e S. Batushėn, si edhe Rr. Kabashin, janė mjaftuar duke i quajtur “krerėt e lėkundshėm”. Pra, nuk arrijnė deri aty sa t’i quanin “tradhtar” apo “turkoman”, sepse kishin parasysh edhe faktin shumė tė rėndėsishėm: dėnim me vdekje nė litar, dhėnė prej gjyqeve ushtarake xhonturke.

Nė botimin “Historia e Popullit Shqiptar”, II,2002, nuk shėnohet direkt emri i Rr. Kabashit, por nėnkuptohet fare qart emri i tij. Pėr mė tepėr, autori i kėtij kapitulli (kapitulli XI), prof. Gazmend Shpuza shkon mė larg se autorėt “Hist. e Shqip.” 1984, duke e rikthyer tė plotė qėndrimin prof. z. Canės. Ja si e shpreh kėtė “qėndrim”: “Grykėn e Carralevės e mbronin tremijė kryengritės… Por pozita e tyre u vėshtirėsua, kur u dolėn nė shpinė forcat osmane, tė prira nga udhėrrėfyes serbė dhe nga ndonjė turkoman prej parisė shqiptare”. Kėshtu, edhe z. Cana: “udhėrrėfyesit serbė, tok me Rr. Kabashin i prinė pararojės turke nėpėr rrugėn mė tė shkurtėr…”.(7) Duke i krahasuar me kujdes kėto dy pohime, tė kėtyre dy autorėve, del se nė thelb thonė tė njėjtėn gjė: “udhėrrėfyes serbė” me Rr. Kabashin ose “ndonjė turkoman”. (qė nėnkupton Rr. Kabashin).

Lufta pėr kauzėn shqiptare.


                                Studiuesi Xhemal Meēi.

Gjithashtu, duke i krahasuar kėto pohime tė kėtyre dy autorėve edhe nė planin tjetėr: “udhėrrėfyes serbė” dhe “me Rr. Kabashin” a nuk vė nė dyshim bashkėpunimin e “ngushtė me komandėn xhonturke” tė Rr. Kabashit?! Pėrderisa Rr. Kabashi, si vendas dhe me njohje tė mirė sidomos tė vendeve dhe tė banorėve prej Prizreni me rrethinat fushore e malore deri nė Shtimje, Ferizaj, Viti e Kaēanik ē’u deshėn “udhėrrėfyesit serbė” pėr t’i prirė “pararojės turke”?! Pse nuk mjaftoka Rr. Kabashi, kur vetė prof. z. Cana deklaron te monografia “Lėvizja…” se ishte Rr. Kabashi ai qė i bėri “shėrbim tė mirė ushtrive turke” pėr t’i rrethuar kryengritėsit nė Carralevė?!

Vetėm kėto ballafaqime do tė mjaftonin pėr t’u bindur se “udhėrrėfyesit serbė” ishin tė nevojshėm, sepse prijėsi Rr. Kabashi ishte i dyshimtė nga se qe zėnė rob prej Sh. Turgut Pashės dhe ishte detyruar me zor t’i printe pararojės sė ushtrisė turke. Kėtė fakt tė rėndėsishėm e bėn tė ditur qė mė 1975 mbledhėsi i mirėnjohur i folklorit kosovar, Destan Bajraktari. Ai shkruan se Rr. Kabashi “u zu nė Ferizaj me dinakėri nga Turgut Pasha i cili e detyroi me dhunė t’i printe ushtrisė turke”. (8)

Ėshtė me interes tė theksohet fakti se H.Rr. Kabashin nuk e ka parė me vend ta pagėzojė “turkoman” asnjė studiues, qoftė edhe vetė z. Cana. Atėherė ku u bazua prof. G. Shpuza pėr ta quajtur Rr. Kabashin “turkoman”, kur kėtė fjalė nuk e ka as “Fjalor i Gjuhės sė Sotme Shqipe”, Tiranė, 1980 me 41 mijė fjalė, as “Fjalor i Gjuhės Shqipe”, Tiranė, 2006(9), as “Fjalori i Gazullit”, Tiranė, 1941; pėr mė shumė as “Fjalor i Orientalizmave nė Gjuhėn Shqipe?!”(10). Atėherė prof. G. Shpuza e ka shkruar prej zellit pėr tė sjellė diēka “tė re” e gjoja mė “shkencore” te “Historia e Popullit Shqiptar”, 2002. (!)

Nga krahasimet e bėra te “Fjalori i Gjuhės sė Sotme Shqipe”(11), “turkoman quhet ai qė kishte humbur ndjenjat atdhetare dhe pėrkrahte politikėn e propagandėn shoviniste turke”. Prof. as. dr. Bajram Xhafa shprehet se “terma tė tilla nuk kanė vend nė historiografinė shqiptare paskomuniste”.(12)`

A mund tė quhet “turkoman” njė prej krerėve tė Kosovės, si Rr. Kabashi, qė prej mė se njė gjysmė shekulli, deri ditėn qė u var nė litar, mė 18 gusht 1910 te Shatėrvani i Prizrenit, luftoi pėr kauzėn shqiptare?! Pėrgjigjen i takon ta japė vet prof. G. Shpuza.
I theksojmė kėto nė drejtim tė prof. G. Shpuzės, me qėllimin e mirė se duhej tė reflektonte, sepse qė prej vitit 1992 nuk ėshtė nėn dikatatin e diktaturės moniste, siē ishin institucionet shkencore tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe punonjėsit e tyre shkencorė deri mė 1991.

Ky profesor prej afro 10 vjetėsh (1992 – 2002), kur botohet “Historia e Popullit Shqiptar”, ka punuar nė kushtet e tranzicionit demokratik, ku duhej reflektuar qėndrimi demokratik i studiuesit me zgjerim burimesh e konkluzionesh mė tė studiuara, tė ēliruara prej tutelės moniste dhe jo tė ndodh e kundėrta.

Ēka thotė prof. Shefqet Hoxha pėr z.Kabashi?

Ndryshe ka ndodhė me prof. z. Cana i cili monografinė e tij pėr vitet 1908 – 1912 e pėrgatiti nė vitet ’60 – ’70 dhe botoi mė 1979 nė kushtet e diktaturės shoviniste serbe, kur shtypja nacionale serbe ishte nė rritje. Por, nė qoftė se ishte i ndėrgjegjshėm se ka qenė i detyruar t’u pėrshtatej presioneve tė politikės shoviniste serbe, atėherė a nuk pati mundėsi qė pas vitit 1999, pas Ēlirimit tė Kosovės, t’i bėnte njė rishikim monografisė “Lėvizja Kombėtare Shqiptare 1908 – 1912”? Me sa dimė, nuk ndėrmori ndonjė masė, qoftė edhe pjesėrisht qė t’i bėnte pėrmirėsimet e duhura, duke pėrmirėsuar burimet dhe mėnjanuar ndikimin e detyruar tė arkivave serbo–malazeze. Megjithatė, gjykimin mė tė plotė dhe mė tė bazuar pėr kėtė monografi tė prof. z. Canės do tė dėshironim ta jap Instituti Albanologjik i Prishtinės, ku ka qenė punonjės shkencor i kėtij Instituti pėr afro 40 vjet. Ndofta i takon dr. Daut Bislimit i cili nė recencėn e tij pėr prof. z. Canėn: “Gjenocidi i Malit tė Zi mbi popullin shqiptar 1912 – 1913 (Dokumente)”, Prishtinė 1997, e ēmon “pėr zhvillimin e shkencės historike”.(13)

Prof. Sh. Hoxha ėshtė njė studiues serioz dhe i pėrkushtuar nė lėmi tė dijes (gjuhėsi, folklor, etnologji, histori etj.). Ka shkruar mbi 200 artikuj e kontribute shkencore. Ka qenė delegat dhe firmėtar i akteve tė Kongresit tė Drejtshkrimit (1972). Ka botuar mbi 20 libra e monografi. Ėshtė i dekoruar me urdhrin “Mėsues i Popullit”. Nė vitet 1992–1996 ka qenė deputet nė parlamentin shqiptar. Prof. Sh. Hoxha gjatė hulumtimeve nė arkiva ėshtė njohė edhe me rolin atdhetar tė H. Rr. Kabashit nė kuvende dhe kryengritjen antiosmane tė viteve 1884–1885, qė mė pas do tė pasqyrohen nė botimet: “Instituti i Kuvendit nė Lumė, punime etnologjiko–historik” dhe “Kryengritjet antiosmane nė kazatė e Lumės, Prizrenit e Gjakovės, 1884– 1885”,(14) del nė dukje mirėfilli Rr. Kabashi si njė prej krerėve kryesor tė kuvendeve, besėlidhjeve dhe kryengritjeve nė vitet 1884–1885. 

V.O. Studimi publikohet me shkurtime