Vlera dhe perspektiva tė ekoturizmit nė Kryezi – Pukė.

Vlera dhe perspektiva tė ekoturizmit nė Kryezi – Pukė.
Nga Gjovalin Alia


Me tė kaluar Uren e Badhetit, nė tė majtė tė rrugės nacionale Shkoder-Pukė-Kukės ndodhet fshati Kryezi, njė ndėr fshatrat mė tė mėdhėnjė tė rrethit tė Pukės.

Fshati shtrihet nė njė luginė tė bukur piktoreske dhe tė begatė, nė dy anėt e lumit, i cili buron nga bjeshkėt e larta tė Kunorė Dardhės dhe Krrabit.
Klima e mirė dhe pozicioni gjeografik kanė favoruzuar zhvillimin e njė bimėsie tė shumėllojshme e veēanėrishtė bujqėsinė, blegtorinė, frutikulturėn, bimėt mjeksore etj.

Kurora me pisha nė pjesėn e siperme i jep fshatit Kryezi njė pamje tė bukur.
Lugina e Kryeziut duke qenė pjesė e luginės sė Fanit tė Madh, banorėt e fshatit Kryezi vertetohet se janė pasardhėsit e fisit ilir Pirust
 
Kryeziasit nė shekuj janė shquar si njerėz punėtor, qė kanė ditur ta ndertojnė jetėn mbi bazen e resurseve natyrore, qė ka patur zona. Me punė, me mund e me djersė kanė zhvilluar bujqėsinė, blegtorinė e pse jo edhe zejtarinė, duke e bėrė Kryeziun siē thonė gojdhanat e tė vjeterve “Misiri i vogel”, “Gjakova e vogel” etj.

Kryeziu ka vende tė bukura, lendina e livadhe si: Laver Dardhė, Hurdha, Fush-Mrijaj, Livadhi i Pelave, Laku i Ballēit etj.
 
Ka burime tė shumta ujore, kroje me ujė tė ftohtė e bakteriologjikisht tė paster si: Kroni i Qarrit, kroni i Gjyshes, Kroni Sulitit, Kroni i Vidhit, Kroni i Mejdanit, Kroni nė Mesdra, kroni i Memės, Kroni i Shoshit, Kroni Fushė-Bre, Gurra e Gatė, Kroni nė Quk-Ballēi etj. Qafa tė njohura: Qafa e Arrės, Qaf Ballēi, Lak Hithi, Qaf Plakė, Lak Nushaj etj.

Siperfaqja e territorit ėshtė e veshur me pyje duke filluar me brezin e dushkut e vazhduar me pishen, bredhin e ahun. Gjithashtu pasuri e madhe janė edhe bimėt mjeksore si: boronica, lule shtrydhe, kėpurdha, shqema etj.

Kemi monumente natyrore tė miratuara nga Akademia e Shkencave tė Shqiperisė si: Ujvarė, Qarrat nė Koder Gegaj, Qarri tek xhamija. Dėbora bie tetor-mars.

Tė gjitha kėto janė resurse natyrore qė mundė tė shfrytėzohen pėr eko-turizėm. Ekoturizmi ėshtė i lidhur me historinė e kulturėn e njė vendi. Edhe Kryeziu ka historinė dhe kulturėn e tij tė njohur nė shekuj. Kryezezėt kanė bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme pėr tė qenė tė lirė tė pavarur. Kėtė e dėshmon fakti se Kryeziu perkrahu levizjet patriotike tė fundshekullit XIX. Zmal Agė Kryeziu ka kontribut nė kėtė drejtim.




Nė Kryezi patriotėt dhe demokratėt e medhenjė si Ymer Prizreni, Hasan Prishtina, Bajram Daklani, Azem e Shota Galica, Bajram Curri etj, jo vetėm gjetėn strehė, por zhvilluan aktivitetin e tyre pėr organizimin e kryengritjeve antiturke, ku pėr ne ėshtė e njohur kryengritja e vitit 1911 nė Berdhet.

Edhe gjatė Luftės antifashiste kryezezėt kanė kontributin e tyre. Kryeziu ka tre dėshmorė tė Luftės: Nikoll Memė Ēuku, Dodė Marka Lleshi, Nikollė Quni dhe dy dėshmorė e pas ēlirimit: Rasim Kryeziu dhe Allaman Dervishi.



E pasur ėshtė edhe trashėgimia kulturore. Vetė pėrbėrja heterogjene, bashkjetesa e disa fiseve dhe dy besimeve fetare, katolikė e myslimanė, ka krijuar edhe llojshmėrinė e elementeve kulturorė, tė kėngėve, valleve, kostumografisė, si veshja e burrave, veshja e grave mirditore, e kabashit, pukore, qė nė shekuj gratė i kanė punuar me mjeshtėri e art, ku mund tė pėrmendim Dava Papushi, e cila edhe sot nė moshė 86 vjeēare ėshtė e pasionar pėr punimin e rrobave mirditore.



Kryezezėt kanė qenė mjeshtra tė gurit e tė drurit, ku permenden Marka Gjergj Kovaēi, Ylli Rrapi, Kol Pjeter Ndoci, Frrok Luka, Gjergj Ukshini etj. Kryezezėt kanė patur kulla tre katėshe tė cilat pėrcjellin vlera tė burrėrisė, bujarisė, mikpritjes, besės e qėndresės. Nė kulla janė zhvilluar takime e kuvende, ku janė marrė vendime, janė zgjidhur konflikte. Tė zotėt e kullave kanė qenė njerėz tė zgjuar, trima e organizator tė mirė tė familjeve tė mėdha apo fisit.

Nė brezin mė tė vjetėr njihen kulla e Mustaf Agė Kryeziut, Kulla e Ahmatit, e Miftar Dervishit, Lazer Dodė Kovaēit, Nikollė Preng Rrapit, i cili e ktheu shtėpinė nė shkollė nė vitin 1934, e Ēupit Llesh Mardodes, e Zefit Preng Kolės, e Dod Preng Ndojes, e Mark Ndoc Lulit, e Lush Prendit, e Marka Dodė Alisė, e Sherif Veselit, e Koliq Pjetres, e Zek Qunit dhe tė njė brezi mė vonė si: Coli i Preng Palushit, Pashk Gjon Lleshi, Marash Mark Papushi, Nikoll Pal Ndreca, Gjin Nikolla, Zef Llesh Ndoj, Ded Shala, Ramadan Muslija, Nuhi Elezi, Tish Toma, Pashk Mirashi, Ndrec Ndue Martini, Pjeter Gjon Ēuni, Ndue Jak Ēuku, Ndue Llesh Mardedi etj.

Tė gjitha kėta kulla si dhe vlerat e trashėgimisė kulturore e historike qė pėrmenda mė lart pėrbėjnė njė pasuri materiale e shpirtėrore tė pallogaritshme. Kėto pėrbejnė bazen kryesore, suportin pėr ngritjen e shtėpive turistike, qė po aplikohen sot e nė tė ardhmen. Sinjalin e parė e dha kėtė vit ingjinieri i talentuar Pal Papushi, i cili kullen e babait tė tij e rikonstruktoi, krijoi ambjente komode duke ruajtur tradicionalen, sistemoi oborrin, bėri pishinė etj dhe Komuna Qaf Mali nė bashkpunim me Shoqaten eko-turistike Pukė e shpalli “Shtėpi Turistike”.

Kryeziu nga fundi i shek XIX dhe gjatė shek. XX mori njė zhvillim tė vrullshėm ekonimik e social. Sideomos nė sharrimin e lėndės drurit. Ka patur tė zhvilluar transportin me degovil, pastaj me lokomotivė e cila tėrhiqte vagonat, hekurudhė, dhe mė vonė transportin automobilistik. Nė vitet ‘40 tė shek XX u ngrit stabilimenti i Sharrave. Nė sherbim tė puntorve u vunė barakat, menca, dyqane tregėtare, shtėpia e kulturės, drita elektrike, radio, pra perveē punėsimit tė qindra punėtorėve nga Kryeziu, rrethi i Pukės, Mirdita, Kukėsi, Hasi e deri nga Peshkopia, pati kulturė, pati elemente tė qytetėrimit.

Sot fshati Kryezi ofron mundėsi tė tjera zhvillimi. Nė vazhdimėsi tė traditės, djemt e vajzat e Kryeziut do tė ndertojnė jetėn e tyre tė re. Ata janė vizionarė. Alternativė zhvillimi shohin edhe eko-turizmin. Komuna nė bashkpunim me Shoqaten Eko-Turistike kanė hedhur idenė e njė projekti, qė fshati Kryezi tė transformohet nė fshat turistik, pasi i ka resurset naturore e humane.

Ēfarė lloje turizmi ofron mjedisi natyror nė territorin e Kryeziut.
-Turizmi i Gjelbėr.
 Nė Kryezi ka vende tė bukura pėr tė shetitur nė pyjet plotė gjelberim e freski, ku veēojmė Laver-Dardhen, njė pikė shumė e bukur turistike, lėndinė e madhe, pyje ahu, ujė tė ftohtė dhe stanet me bagėti dhen, dhi etj. Kėtu mund tė bėhen kampingje me shtėpi druri pėr familje apo edhe tė rinjė qė duan tė shijojnė natyren.

-Turizmi alpin. Ngjitje alpinistike e ski.

Ngjitje Alpinistike organizohen nė koder tė Madhe, Qafa e Arres, Kodra e Nushajt etj. Sporti i skive nė dimer kur bie borė mund tė zhvillohet nė Podin e Shmrisė, nė Hurdha, Kalipjeter etj.

-Turizmi aventurė. Lėvizje nė rrugė tė vėshtira e me pengesa me makina tė forta foristrada, pasi ne kemi nė territorin tonė shumė kilometra rrugė me pyje qė shfrytėzohen pėr kėtė qellim. Turistė tė tillė realizojnė hobitė e tyre.

-Shetitjet me kalė. Njė preferencė e njė kategorie turistėsh.

-Gjuetia sportive. Zona ėshtė e pasur me kafshė tė egra si lepuri, dhelpra, ujku, ariu, kaprolli etj.

Kryeziu ofron mundėsi pėr turizėm kulturor, historik, pėr studiuesit e florės e faunes, pasurive nentokėsore etj.

Rėndėsi tė madhe ka edhe prania e objekteve tė kultit: tre kisha shumė tė vjetra e njė xhami. Kisha e Shna Prendes, Kisha e Shėnkollit nė Koder tė Gegės, Kisha e Shmrisė dhe xhamia nė lagjen Arifaj.

Turizmi kėrkon guzhinė tradicionale. 

Familjet nė Kryezi kanė traditė nė pėrgaditjen e ushqimeve, bile ushqime bio.

Ēfarė ofron guzhina edhe sot.

- Mishin e pjekur nė hell, mish gjingji e edhi shumė cilėsor, pasi bagėtia e imtė kullot nė bjeshkėt e Kryeziut, qė ėshtė e pasur me lloje tė ndryshme bimėsie. 

-Mishin e pulės fshati dhe qervishin, qė pėrgatitet me lėngun e pulės dhe miell misri. - Flija dhe pitja tė punuara nė tepsi me saē, me ngrohje prushi me dru lisi. 

- Qumėsht, kos, gjalp, djath lope, delje, dhije. –Perime tė prodhuara nė kopėshtin e shtėpisė si: qepa, hudhra, domatja, trangulli, speci, lakra, patatja, fasule etj.

-Fruta: qershi, kumbulla, molla, dardha, ftoj, arra, gėshtenja etj. – Pije: verė e kuqe dhe e bardhė nga rrushi qė prodhohet nė hardhi apo nė vreshtat nė fshat. Raki rrushi, raki mani, raki qershie, raki thane, raki kumbulle pa lėndė tė huaj. Mjaltė i njė cilėsie konkuruese.



Tė gjitha kėto ushqime me vlera bio gatuhen dhe pėrgatiten me cilėsi nga ēdo familj kryeziase.

Kėto lloje ushqimesh qė afron guzhina janė tė preferuara nga turistėt vendas e tė huaj. Kur ato t’i shijojnė do tė kėnaqen, do tė vijnė pėrsėri. Prandaj ta ruajmė traditėn e guzhinės sė tė parėve tanė dhe ta kultivojmė mė tej.

 E theksova dhe mė lartė se Kryeziu ėshtė arsimdashės, ka hapur shkollėn shqipe ndėr fshatrat e para tė rrethit Pukė. Janė me qindra djem dhe vajza nga Kryeziu qė kanė mbaruar arsimin e mesėm e tė lartė nė specialitete tė ndryshme. Shumė janė bėrė tė njohur brenda dhe jashtė vendit si Jaho Brahaj, Hilė Alia, Preng Prenga, Bilbil Dervishi, Artan Palushi, Filip Koliqi, Pal Papushi, Rustem Braha, Altin Kovaēi, Rifat Kryeziu, Lekė Ēuku, Hyrije Braha, Drita Palushi, Liza Luli, Fadil Arifaj, Martin Mardoda, Mustaf Alia.






Rustem Braha, Altin Kovaēi, Rifat Kryeziu, Lekė Ēuku, Hyrije Braha, Drita Palushi, Liza Luli, Fadil Arifaj, Martin Mardoda, Mustaf Alia.

Disa djem tė tjerė me gucim ju futen rrugės sė ekonomisė sė tregut e bisnesit, duke arritur sukses, ku veēojmė Gani Elezi, Tonin Alia, Muhamet Brahaj, Zef Pergjoka, Hilė Kola, Fadil Braha, Preng Rrapi, Kolė Kolica. 

Kėto intelektual e bisnesmen djem tė Kryeziut dhe tė tjerė qė do i pasojn do tė kontribojnė pėr vendlindjen e tyre, pėr Kryeziun, pėr kėtė vend qė natyra i ka dhuruar gjithė kėto pasuri., qė zoti e ka bekuar, do ta zhvillojnė e do ta lartėsojnė edhe mė lart emrin e madh, vlerat e shumta qė na lanė tė parėt.

Rendėsi ka promocioni i vlerav nepermjet librave, guidave, fletė-palosjeve, medias sė shkruar e vizive, faqe interneti etj.

Kryeziu vendlindja e tė parėve, gjysherve tė figurave tė mėdha kombėtare si Shtjefen Gjeēov Kryeziu e Ndre Mjeda do tė jetė njė vend i zhvilluar, i begatė, fshat turistik e do tė bėhet i njohur brenda e jashtė vendit, nė Europė e Amerikė e kudo.