Mark Dod Alia Luftėtari pėr atdheun dhe urtėsinė, dalluar nė gjithė krahinėn e Pukės pėr unitet e pleqėri.

Mark Dod Alia Luftėtari pėr atdheun dhe urtėsinė, dalluar nė gjithė krahinėn e Pukės pėr unitet e pleqėri.

Nga Jaho Brahaj

Mark Dod Alia lindi nė vitin 1895 nė njė familje me tradita dhe zamadhe te malėsisė sė Pukės.  Tė parėt e tij gjithmonė punuan dhe kontribuan per tė miren e atdheut dhe pėr ruajtjen e traditave tė trashėguara. Permendim vetėm faktin, qė babai i tij tre herė shkoji sipas kushtrimit nė luftimet dhe betejėn e Tuzit per mbrojtjen e tėrėsisė sė tokave shqiptare nė vitet e Lidhje Shqiptare tė Prizrenit.

 

Marku i ri                                                     Kryeziu

 

Kurse Marku qė kur ishte 17 vjeē mori pjesė me armė nė dorė nė kryengritjen e Pukės kundėr pushtimit turk nė qershor- korrik 1912. Traditat e tė parėve dhe rrethi familjar e miqėsor zhvlluan dhe brumosen tek Mark Dod Alia karakterin e nje luftėtari pėr atdheun dhe urtėsinė e dallueshme nė gjithė krahinėn e Pukės pėr unitet e pleqėri.


Shkollė pėr brumosjen e karakterit dhe atdhedashurisė u bė edhe eksperienca dhe bashkpunimi qė nė moshė tė re nė lėvizjet atdhetare nė krahinėn e Pukės dhe Mirditės me luftėtarėt e lirisė si Bajram Curri, Bajram Daklani, Azem Galica, Nike Gjakova etj, tė cilet u strehuan nė katundin e Kryeziut dhe gjithmone derėn e Aliajve e kishin tė hapur.


Krerėt e Mirditės me nė krye Kapidanin pėr vlerat e tij tė formuara si njeri trim, besnik, i shkathet e shumė i zgjuar e kerkuan nė pleqni duke e mbajtur afer. Pėr shumė kohė ndenji gju pėr gju me Kapidanin nė kullat e tij nė Orosh, Prania e Mark Alisė nė Orosh i sherbeu unitetit nderkrahinor Pukė - Mirditė nė periudhėn shumė tė trazuar tė kombit tone, nė gjysmėn e parė tė shekullit XX.


Nė kėto vite pranė burrave te pėrmendur e dalluar pėr urti e atdhedashuri  u lartėsua personaliteti dhe autoritet i tij nė kuvende burrash, nė paqtim e zgjidhje konfliktesh. Autoriteti dhe fjala e tij ishin tė kerkuara dhe tė domosdoshme dhe nė kohen e duhur nė unitetin fetarė, ndertimin dhe organizimin e kishės famullitare dhe hapjes dhe ndertimit tė shkollės sė parė tė Kryeziut.


Nė vitin 1931 u perzgjodh dhe ishte pjesė e delegacionit tė Shqipėrisė sė Veriut tė ftuar nga Papa nė njė vizitė disamujore nė Vatikan.
 

Si zot i njė shtėpie tė madhe ishte kekues tek pjestarėt  e familjes pėr arsim dhe kulturė, i pari nė krahinėn e Pukės ishte Marku qė dergoi nė shkollė vajzen e tij, njė rast qė u ba shembull nė Malėsi. Nė familjen e tij ekzistonte njė orkestrinė e vogėl me instrumentet popullor tradicional, me hapjen e arsimit tevjeēar dhe tė mesėm nė zonė bijt e kėsaj familje ndoqen kėto shkolla duke hapur persvektivėn edhe tė shkollimit universitar, por qė shumicės ju mohua kjo e drejte pėr shkak tė ashpėrsimit tė luftės klasore dhe denimit politik tė personit simbol Mark Dod Alia.

 

 

Gjatė Luftės sė Dytė Botrore familja e drejtuar nga Marku ėshtė aktivizuar dhe ka perkrahur formacionet luftarake Nacionaliste dhe Nacionalēlirimtare. Nė vitin 1944 kjo familje kontriboj nė ndihmesėn e forcave partizane tė Brigadės XX S me strehim, ushqime, veshmbadhje etj, duke besuar dhe perkrahur ata qė luftonin pushtuesit e Nazifazhizmin. Pas  viti 1944, filllimisht u aktivizua nė strukturat e pushtetit vendor, por shumė shpejt u vu nė shenjestėr tė diktaturės.


Nė vitin 1949 Marku arrestohet, por nuk u deklarua fajtor dhe u lirua.


Nė vazhdimėsi familja rritet, nė vitin 1965 numėronte 68 antarė qė jetonin sėbashku. Tė rinjėt dhe burrat e kėsaj familje u punėsuan nė sharrat e Kryeziut, kjo solli rritjen e tė ardhurava familjar dhe rritjen e nivelit tė jetesės.


 Si familje e madhe dhe e dalluar pėr kulturėn e jetėsės dhe harmoninė dhe dinjitetin e pjestarėve ajo prźt miq nga gjithė anėt dhe strukturat shtetėrorė. Miq tė kėsaj familje ishin Pėllumb Dishnica, Jorgo Take, Gjeneral Gjin Marka Toma, Dritoro Agolli, Alfred Serreqi, Zef Shoshi, vellezėrit Pal e Ded Nikoll Marku, deputeti I zonės nė legjistraturėn e parė Mark Ndoja dhe mėsues e intelektual nga rrethet e zona qė sherbnin nė institucione tė Pukės si vėllezėrit Burhan dhe Enver Gjylbegu, Besnik Sukaj, Prof. Njazi Kazazi, Agim Ēausholli, Xhemal Meēi, Zyber Djaloshi, tė cilėt shkėmbenin mendime dhe ide me Mark Dod Alinė dhe burrat e tjerė tė familjes, shihnin me kuriziotet se si drejtohej manaxhohej e funksiononte nė mėnyrė prefekte familja e madhe patriarkale.


Permirsimi i kulturės sė jetesės dhe bashkerendimi me kushtet bashkohore tė zhvillimit shoqėror ishte synim dhe qellim i kėsaj familje. Me nismėn e nipit Ded Ndue Alia shtėpia e Aliajve nė Kryezi nė vitin 1961 ndertoi njė central tė vogėl elektrik me njė dinamo qė shfrytėzonte energjinė e ujit. U zgjidh problemi i ndriqimit dhe tashmė njiheshin me informacionet dhe zhvillimin e vendit me anė tė njė radio “Orionton”.

            M. Dod Alia me Lush Prendin                                     Mark e Ndue Dod Alia

 

Ky modifikim dhe investim u prit me entusiazem nga opinion dhe shtoi kuriozitetin, u shkruan artikuj, permendej si shembull I mirė nė raporte dhe informacione tė organeve shtetėrore dhe partiake. Si fillim u perkrah dhe kjo familje u vizitua nga pushtetarė e partiak, intelektualėt e vlerėsua, vlen tė permendim qė Dritoro Agolli erdhi e banoi njė natė dhe u entusiazmu nga puna, edukimi, argėtimi dhe shkollimi i kėsaj familje.


Kjo familje e drejtuar nga vėllezėrit Mark e Ndue Alia u fuqizua, fitoi njė autorite e prestigj nė saje tė punės dhe vullnetit tė tė gjithė pjestarėve. Diktatua e pa si njė rrezik zhvillimin normal sipas kushteve bashkėkohore por me njė vazhdimėsi tė traditave dhe karakterit tė malsorve tanė.

Nė shenjestėr ishte i zoti i shtėpisė Mark Dod Alia. Urdhėroi shperbėrjen e familjes me urdhėr partiak nė vitin 1966.


Hapi i dytė ishte demaskimi nė popull (pushkatimi moral) dhe izolimi duke e perjashtuar nga antarsia nė organizatėn e Frontit dhe shpallja armik i popullit pėr Markun me njė sėrė akuzash pėr veprmtari armiqėsore kunder partisė dhe pushtetit popullor tė kryera vite me parė. Kėtė e rendonte edhe fakti qė familja e Aliajve ishte e lidhur dhe e miqėsuar me familje tė njohura, por tė vėna nė shėnjester tė diktaturės si: Familja e Qafajve, e Gjinajve nė Fush Arrės, Familja e Pematajve dhe e Mirakajve nė Iballe, familja e Gjon Mėhillit nė Flet e tė tjera

 


Mirnjohje e Papa Gjon Palit II, per Familjen Alia te Kryeziut.

 

Marku u izolua, nuk lejohej qė tė tjerėt ta vizitoni, filluan largimet nga puna e u penguan fėmijėt tė vazhdonin shkollat e mesme e tė larta. Lufta e klasave egersohej, u krye arrestimi i Mark Dod Alisė nė korrik 1977 kur ai ishte nė moshen 82 vjeēare, u montua gjyqi dhe nė janar 1978  denohet me 6 vite burg politik. Lirohet, nė vitin 1982, por me vazhdim tė denimit me kusht.  Nėvitet pas burgut, megjithse ruante kthjelltėsinė e admurueshme mendore, vjen pranė familjes, i rrespektuar tėrhiqet nė izolim nė shenjėtėrinė e tij deri nė ditėt e fundit tė jetės nė vitin 1987.  Nė vitin 1996 Papa Gjon Pali II familjes sė Aliajve ju ka drejtuar njė mirnjohje. Kėshilli i komunės Qaf Mali nė vitin 2004 e ka vlerėsuar me titullin: “Krenaria e Komunės” pas vdekjes, po ashtu edhe nipin e tij Ded Ndue Alia (Shala) e ka shpallur: “Qytetar Nderi” pas vdekjes nė vitn 2009.

Vitet e demokracisė pinjollėve tė shumtė tė kėsaj familje ju hapi rrugė dhe prespektiva tė reja, dhe sot ata punojnė me ndershmėri brenda e jashtė atdheut duke ruajtur traditat e tė parėve si ndershmėrinė, urtėsinė dhe frymen e unitetit e tė shvillimit shoqėror dhe intelektual.


Mark Dod Alia  mė datė 30 nėntor 2011 nga Presidenti i Republikės Z. Bamir Topi eshtė dekoruar me Medaljen “Nėnė Tereza”.