'Mjeshtri i Madh', Xhemal Meēi, njė emėr qė flet me veprėn e tij

'Mjeshtri i Madh', Xhemal Meēi, njė emėr qė flet me veprėn e tij
Nga Bilbil DERVISHI

Studiuesi Xhemal Meēi, lindur nė Meēe tė Kabashit dhe banues nė qytetin e Pukės, ėshtė autor qė ka hulumtuar dhe sistemuar materiale folklorike, etnokulturore, dialektologjike, toponimike, leksikore dhe kujtime nė 24 vėllime me 3800 faqe, tė cilat i ka dorėzuar nė Institutin e Gjuhėsisė e tė Letėrsisė, nė Institutin e Historisė, nė Universitetin e Shkodrės “Luigj Gurakuqi” dhe nė Muzeun Historik tė Pukės. Ky punėtor i palodhur pėrmbi 50 vjet ka shkruar 11 libra e qindra artikuj shkencor e letrar. Ndėr veprat mė tė spikatura tė tij janė: “Kanuni i Lek Dukagjinit, variant i Pukės”, “Kanuni i Lek Dukagjinit, variant i Mirditės”, “Puka qė nė lashtėsi”, “Kabashi”, ka pėrgatitur pėr botim veprėn “Njė rapsod i alpeve shqiptare”, e cila i kushtohet rapsodit popullor Prenush Gega, “Artist i merituar” dhe ka nė dorėshkrim veprat “Ana e Drinit”, “Ana e udhės” dhe “Migjeni pėrsėri nė Pukė”. Vepra e autorit shkencor Xhemal Meēi ėshtė voluminoze. Ajo ka filluar qė nė rininė e hershme tė studiuesit, i cili i ka rėnė viseve tė Pukės, por edhe me gjerė, pashė mė pashė. Nuk ka lėnė cep, shkrep e kreshtė pa shkelur, ska fshat qė nuk ka shkelur e ska lėnė gur kėshtjelle pa prekur me dorėn e tij. 

Pasioni i Xhemal Meēit ka qenė dhe mbetet i jashtėzakonshėm. Ai me pėrkushtim e ndjenjė ka qėmtuar nė ēdo rrėzė tė Pukės kėngėt e trevave tė veriut, eposin e kreshnikėve, rrėfimet, legjendat, zakonet, kanunin, bėmat, vajet, regjizurat nė dasma e morte, meloditė e valleve, simbolet, dertet, vendimet e pleqėsive pėr pajtimin e gjaqeve, vargjet e vajtojsve, fjalėt e urta, portretet e njerėzve tė shquar tė Pukės, lidhjet fisnore e krushqit me Shkodrėn e Kosovėn, shkencėtarėt qė kanė folur pėr Pukėn, si Eqrem Ēabej, mendime e analiza pėr Shtjefėn Gjeēovin nga Kryeziu, legjenda pėr patriotėt e mėdhenj tė kombit shqiptar Bajrame Curri, Hasan Prishtina e Avni Rustemi tė cilėt nė ditėt e tyre tė vėshtira kanė gjetur strehim ndėr viset e Pukės dhe veēanėrisht nė Kryezi, luftėn e trimave tė Pukės nė mbrojtje tė Shkodrės apo kundėr serbit ndėr viset e veta e plotė tė tjera, tė cilat nė mėnyrė tė padiskutueshme janė pasuri nė mozaikun e veprave tė artit e tė kulturės shqiptare. 

Punimet e studiuesit Xhemal Meēi, larg silogjizmave, do tė mbetėn objekt studimi pėr brezat. Autori qyshkur, me njė tis misteri, ka mundur nė mėnyrė proverbiale tė gjejė gjenetikėn e veēantė, jo vetėm tė jetės qė nė lashtėsi, por tė prekė me duar mullirin e zanave, shpellat ku kėndonin e udhėt nga kalonte e mira dhe e keqja. Nė tė gjithė veprėn margjinale tė Xhemal Meēit nuk ka pamje tė trishta, dilema paranojaku e hamendėsime. Pėrkundrazi shkencėtari me njė ngazėllim tė epėrm, nėpėrmjet njė shumėsi realitetesh, ka ditur qė nėpėrmjet nyjeve lidhėse, me gjuhėn e ngjyrave tė sjell pa trukime objektet estetike tė pukjanėve nė shekuj. Kjo bie nė sy sidomos tek vepra “Puka qė nė lashtėsi”, ku duken qartė energjitė hyjnore qė kanė pėrkėdhelur Pukėn, trashėgimia gojore, energjitė pozitive tė njeriut, mitet, legjendat dhe realiteti. Nė mbi 100 


Presidenti i Republikės Z. Bamir Topi i dorėzon Prof. Xhemal Mecit Urdherin “MJESHTER I MADH”

artikuj tė botuar nė organet e shtypit brenda dhe jashtė vendit Xhemal Meēi pėrqendron maksimalisht nė foltoret e pukjanėve, nė tempullin e kanuneve, artikulon nė aspektin romantik e shpirtėror “biografinė” e Pukės, kohezionin, folklorin, etnografinė, dalėzotėsat nėpėr mote, pasqyron me dimension madhėshtor pėrditshmėrinė e pukjanit qysh nga lashtėsia, e nė mėnyrė tė qashtėr jem kronikėn e jetės me dramat e saj. Nė artikujt e botuar nė organet e shtypit dhe nė sesionet shkencore Xhemal Meēi nuk bėnė kalimin e ylberit, as lustron realitetin nė socializėm, pėrkundrazi me qartėsi autori ka evidentuar me imtėsi metaforėn e tė keqes pa inflacion epitetesh. Dhe kjo duket qartė nė mbledhjen e fjalėve, tė thesareve gojorė e nė skalitjen e portreteve tė kreshnikėve tė Pukės. 

Ai si njė piktor i vėrtetė dhe me efekte mahnitėse rreshton nė punėt e veta pejsazhin e vendlindjes, bukurinė e maleve dhe tė ujėvarave, observon reliket e kohės, mprehtėsinė e mendimit, emocionalisht ndihet mirė kur me sharmė qėmton subjektet parahistorike, kryqėzatat dhe luftėrat e pukjanėve sidomos me serbėt, dhe nė kėndin e tij optik me ndjesi, pa tabu risjellė risi sidomos nė rrafshin e zakoneve, virtyteve, kronika e dramave, personazhet mitike, simbolet kult, bisedat rreth sofrės sė kabashit, rrėfimet e burrave, historitė analoge nė Mirditė, Shkodėr, Tropojė, Kukės, Kosovė, e duke qenė se vetė historiani Xhemal Meēi ėshtė personazh nė ngjarjet e Pukės pėr 50 vjet. Ai nė tė gjithė veprėn e tij gjeneron saktėsi, dėshmon pėr vlerat e vendlindjes qė nga mitologjia e gjer nė ditėt tona. Mjeshtri i fjalės merret edhe me njė gur smeraldi, me njė xhamadan e me shqiponjėn e punuar mbi lahutė, e kėsodore observon nė mėnyrė proverbiale universin pukjan, qė nga antikiteti e gjer nė ditėt tona. Studiuesi Xhemal Meēi nė tėrė kėto mote ka punuar pa limite, nuk ka pushuar, ka shkelur nė gjurmėt e engjėjve, tė zanave me opsionin e vetėm ti japė lexuesit aēik historiografinė e rrethit tė Pukės nė shekuj. 

Nė veprat “Ana e Drinit” dhe “Ana e udhės” autori mirėfilli ka shkoqitur gjerėsisht memorien kolektive, pjesėza nga e kaluara, e magma e tij krijuese ka ngjizur dhe evidentuar qė nga koha ilire pa mėdyshje me njė stil emblematik statusin e ēdo legjende, rrėfimet pėr udhėt e karvanėve, tė vendeve tė mira, tė kuvendeve, tė betejave, tė turizmit, tė faljes sė gjaqeve e si njė intervistues lakonik e njeh lexuesin dhe me historinė e njė guri, tė njė kroi duke pėrcjellė kėshtu emocion tė papėrsėritshėm tė njė realiteti viziv, edhe kur pėrshkruan metafora tragjike. 

Nė harkun kohor tė 50 viteve Xhemal Meēi paraqet nė veprėn e tij voluminoze me forcė tė epėrme, me shije dhe sqimė botėn pukjane shumė dimensionale. Autori nuk qorrolliset, ėshtė i thellė, di ku e ngul sondėn e penės sė tij. Edhe kur pėrshkruan betejat e pukjanėve me serbėt ai ėshtė racional i vėrtetė. Edhe kur mban qėndrim tė ashpėr pėr serbėt i shkon pėr shtat thėnia e faik Konicės: “E kam pėr nder tė shaj zgjeba tė tillė”. 



Presidenti z. Bamir Topi, Xhemal Meēi dhe Bilbil Dervishi.

E gjithė puna voluminoze e shkencėtarit Xhemal Meēi pėrshkruhet nga autenticiteti. Kur e shfleton faqe pėr faqe botimin “Kabashi” e kupton menjėherė se autori ka si “pajė” motivet e trėndafilta tė Pukės. Pasionant i hollė nuk ėshtė marrė vetėm me “luksin” qė tė japin baladat, aso loje nuk gjen asnjė rresht, pėrkundrazi studiuesi ėshtė me kėmbė nė tokė. Ai ngėrthen e trajton ēėshtje nevralgjike tė filozofisė sė Pukės, ka thithur tė gjithė margaritarėt pėrsosmėrisht, asgjė nuk i ka shpėtuar syrit tė tij. Gėtja thotė: “Fjala mė e bukur kthehet ne njė moēal, nėse ai qė e dėgjon, e ka veshin e shpuar”.

Xhemal Meēi pabesueshmėrisht e ka vėnė pikėn mbi “i” nė vetė dimensionin hyjnor tė jetės baladeske nė Pukė. Nė kapitujt e veprės nuk ka lėndė tė rreme, ēalltisje, kulte, mospėlqyeshmeri tė botės sė fiseve rrotull Pukės, as imazhet nuk janė tė llastuara si shtatė ngjyrat e ylberit. Autori qė i ka rėnė me kėmbė Kabashit e mė gjerė metaforikisht ka ēkyēur njė art tė tėrė anonim, pėrfshi edhe “Kanunin e Lek Dukagjinit, varianti i Pukės”, ku zbėrthehet fije pėr pe “iliada” ligjet e kanunit njė pėr njė, por edhe e gjithėimagjinueshmja. 

Nė tė gjithė veprėn e Xhemal Meēit konstatohet se autori ėshtė virtuoz i gjuhės, i shtjellimit narrativ, metafora ėshtė e lexueshme, ngjarjet nuk shikohen sė larti, ato nė llojin e vetė bekohen nga portretet e atyre qė i kanė udhėhequr, nga njerėzit e thjeshtė, nga intelektualėt, malėsorėt trima, nga viganėt e historisė, siē ėshtė Gjeēovi me rrėnjėt nė Kryezi, e tė tjerė. Pėr Migjenin janė shkruar shumė vepra dhe ese, siē mund tė pėrmendim atė tė Ismail Kadaresė “Uragan i ndėrprerė”, por shumė punė tė Xhemal Meēit e fronėzojnė Migjenin, hedhin dritė mbi tė pathėnat, ato qė i ka qėmtuar autori nė odat e pukjanėve, nga goja e atyre qė kanė pirė kafe me Migjenin, nga ata tė cilėve poeti i madh u ka dhėnė mėsim, e ka marrė lėndėn pėr novelat e qytetit tė veriut. Energjitė dhe fuqia e mendimit tė mjeshtrit Xhemal Meēi janė njė vlerė e paluhatshme nė kohėn tonė. Xhuberti thotė: “Tregu i fjalėve ėshtė ngritur mė lart se njė mal”. Ka njė ngjashmėri me kėtė thėnie filozofike tė Xhubertit. 

Veprat e Xhemal Meēit po e mbėrrin malin e Munellės. Priten tė botohen edhe veprat nė dorėshkrim: “Migjeni pėrsėri nė Pukė”. Pikėrisht pėr kėtė kontribut kohėt e fundit Presidenti i Republikės zoti Bamir Topi, me dekretin nr.7148, dt.22.12.2012 e dekoroi studiuesin Xhemal Meēi me urdhrin “Mjeshtėr i madh”, me motivacionin: “Pėr kontribut tė ēmuar nė etnokulturėn, gjuhėsinė e historinė kombėtare, pėr punė kėrkimore dhe botime tė rėndėsishme pėr tė drejtėn zakonore, pasurinė leksikore, atė folklorike dhe historike”.

Gazeta Republika, 01/04/2012